EPS putų polistirenas langų montavimo profiliui: λ, tankis ir kodėl svarbu
EPS yra Therma+ termoprofilio šerdis. Paaiškiname keturis skirtumus tarp fasadinio EPS 70 ir konstrukcinio EPS 150–200: tankį, λ koeficientą, gniuždymo stiprį ir sertifikatus.
Putų polistirenas yra viena populiariausių šiltinimo medžiagų Lietuvos statyboje. Bet pamačius lentynose plokštes EPS 70 už 30 eurų kubinį metrą, vargu ar kas pagalvoja, kad pati medžiaga gali būti ir konstrukcinio profilio šerdis, laikanti 200 kilogramų sveriančį langą trisdešimt metų. Termoprofilio EPS skiriasi nuo fasadinio EPS keturiais dalykais: tankiu, šilumos laidumu, gniuždymo stiprumu ir gamybos tikslumu. Šiame straipsnyje paaiškiname, kodėl skirtumai svarbūs ir kaip juos atpažinti.
Kaip gaminamas EPS
EPS gaminamas iš mažų polistireno granulių. Granulės sušildomos garų sraute, išsipučia iki maždaug 50 kartų didesnio tūrio ir suklijuoja viena su kita į vientisą struktūrą su 95–98 procentais oro užpildymo. Tai paaiškina, kodėl medžiaga tokia lengva ir kodėl ji turi gerus šiluminius rodiklius — oras yra blogas šilumos laidininkas, o EPS yra didžiąja dalimi būtent oras, uždarytas mažose ląstelėse.
EPS 70 ir EPS 200: tankio skirtumas
Skirtumas tarp EPS 70 ir EPS 150 yra tankis. EPS 70 turi apie 17 kilogramų kubiniame metre, EPS 150 — apie 150 kilogramų, EPS 200 — apie 200 kilogramų. Skaičius po raidžių „EPS“ rodo, kokį gniuždymo slėgį medžiaga ištveria — EPS 70 laiko 70 kilopaskalių, EPS 200 — 200 kilopaskalių. Fasadinis šiltinimas naudoja EPS 70 arba EPS 100, nes plokštei tiesiog reikia laikyti pati save. Termoprofiliui naudojamas EPS 150–200, nes ant jo remiasi visas lango svoris.
Šilumos laidumas λ
Šilumos laidumas yra antras skirtumas. EPS 70 plokštės λ koeficientas yra apie 0,038–0,040 W/m·K. Tankesnio EPS 150–200 koeficientas yra 0,031–0,033 W/m·K. Skirtumas atrodo mažas, bet langų montavimo kontekste jis svarbus: psi vertė montavimo mazgo skaičiuojama pagal tai, kiek šilumos pereina per kiekvieną medžiagos sluoksnį. 0,032 vietoj 0,038 reiškia 18 procentų mažesnius šilumos nuostolius per profilį.
Vandens įmirkis ir užšalimo ciklai
Vandens įmirkis EPS yra labai mažas. EN 12087 testas trumpalaikiam panardinimui nustato įmirkį iki vieno procento medžiagos tūrio. Ilgalaikis panardinimas — iki trijų procentų. Praktikoje tai reiškia, kad EPS šerdis Therma+ profilyje, papildomai apsaugota PVC kevalu, drėgmės beveik negeria. Užšalimo ir atšilimo ciklai — ypač svarbūs Lietuvos klimate, kur per metus įvyksta 50–80 tokių ciklų — medžiagos struktūros nepažeidžia.
Sertifikatai ir standartai
EPS yra sertifikuojamas pagal Europos standartą EN 13163. Šis standartas apibrėžia visus parametrus, kurie matomi ant produkto etiketės: šilumos laidumą, tankį, gniuždymo stiprumą, vandens įmirkį, matmenų stabilumą, priešgaisrinę klasę. Therma+ profiliuose naudojamas EPS papildomai atitinka EN 14318 reikalavimus konstrukciniams termoizoliacijos elementams. Tai reiškia, kad medžiagos paskirtis yra ne tik šiltinimas, bet ir mechaninių apkrovų perdavimas — būtent to ir reikia langų montavimui.
Kodėl ne PUR ar mineralinė vata
Daug klientų klausia, kodėl ne PUR, kuris turi geriausią λ — 0,022–0,028 W/m·K. Trumpas atsakymas: PUR yra tris kartus brangesnis, jautresnis ultravioletinei spinduliuotei, sunkiau perdirbamas ir reikalauja sudėtingos gamybos. Lietuvos statybos praktikoje kainos ir tvarumo santykis daro EPS optimaliu pasirinkimu konstrukciniam termoprofiliui. Mineralinė vata, kuri taip pat svarstoma kaip alternatyva, turi prastesnį λ (0,035–0,040), sušlapus praranda izoliacines savybes ir negali būti naudojama konstrukciniam tikslui.
Perdirbamumas
EPS galima visiškai perdirbti. Lietuvoje veikia priėmimo punktai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Iš vieno kubinio metro perdirbto EPS pagaminama maždaug 970 litrų naujo polistireno granulių. Iš gamintojo perspektyvos tai svarbu dėl ES žiedinės ekonomikos reikalavimų, o iš objekto savininko perspektyvos — dėl to, kad demontavimo metu medžiaga nenaudojama kaip atliekos sąvartyne. Sertifikuotas EPS, naudojamas Therma+ profiliuose, turi visus dokumentus, reikalingus perdirbimo grandinei.
Išvada
EPS yra optimali medžiaga konstrukciniam langų montavimo profiliui. Tankesnis variantas (EPS 150–200) suteikia λ vertę 0,031–0,033 W/m·K, gniuždymo stiprumą iki 200 kPa, atsparumą drėgmei ir 30 ar daugiau metų eksploataciją Lietuvos klimato sąlygomis. Su PVC kevalu profilis tampa pilnai parengta sistema, kuri sprendžia ne tik šiluminius, bet ir konstrukcinius lango montavimo klausimus.
Dažni klausimai
Kuo skiriasi EPS 100 ir EPS 200?
Skaičius rodo gniuždymo stiprumą kilopaskaliais. EPS 100 išlaiko 100 kPa, EPS 200 — 200 kPa. Lengvesniems PVC langams pakanka EPS 100, sunkiems mediniams arba dideliems aliuminio — EPS 200. Šilumos laidumas λ tarp šių dviejų vienodas — abu apie 0,031–0,033 W/m·K.
Ar EPS profilis nesusispaudžia po lango svorio?
Esant tinkamai parinktam EPS 150–200 tankiui, profilis išlaiko formą visą eksploatacijos laikotarpį. Therma+ profilio EPS šerdis apsaugota PVC kevalu, todėl mechaninis slėgis tenka ne pačiai šerdžiai, o stipriam apvalkalui.
Ar EPS kenkia aplinkai?
EPS yra 100 procentų perdirbamas. Lietuvoje veikia priėmimo punktai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Gamyba reikalauja mažai energijos dėl to, kad 98 procentai medžiagos tūrio yra oras. Tai ženkliai geriau nei PUR (cheminė sintezė iš naftos darinių) arba mineralinė vata, kurios gamyba reikalauja žymiai didesnio energijos kiekio.
Ar EPS atsparus pelėsiui ir vabzdžiams?
EPS yra neorganinė medžiaga — pelėsis joje neauga, nes nėra organinių maistinių medžiagų. Vabzdžiai (skruzdėlės, vabalai) EPS negraužia. PVC kevalas papildomai sandariai uždaro EPS šerdį, todėl net hipotetinis kontaktas su organinėmis medžiagomis neįmanomas.